Dalyvavau Klaipėdos universiteto Socialinių ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro organizuotuose kursuose „Lituanistinės studijos pedagogams“ ir likau sužavėta. Kursai buvo nepaprastai dinamiški ir įtraukiantys. Jie suteikė ne tik galimybę susipažinti su naujausiomis technologijomis bei jų taikymu mokymo procese, bet ir priminė, kokią vertę turi tradiciniai mokymo metodai, kurie dažnai pamirštami sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Didelis dėmesys buvo skiriamas psichologiniams aspektams, kurie yra itin svarbūs mokant lietuvių kalbos, ypač užsienyje, kur kultūrinis kontekstas dažnai skiriasi nuo Lietuvos.
Per šias dvi savaites su kitomis kursų dalyvėmis gyvenome tarsi šeima – dalinomės ne tik gerąja patirtimi, bet ir sunkumais, su kuriais susiduriame dėstant lietuvių kalbą užsienyje. Mūsų patirtis buvo neįkainojama – kiekviena dalyvė įnešė savo unikalią perspektyvą ir prisidėjo prie bendro supratimo, kaip geriausiai perteikti lietuvių kalbos subtilybes kitose šalyse. Kursų metu dalyvavome įvairiose edukacinėse veiklose, kurios praturtino mūsų žinias ir leido užmegzti naudingų kontaktų. Ypač vertinga buvo galimybė iš arčiau susipažinti su Žemaitija – regionu, kuris yra svarbi Lietuvos kultūros dalis.
Globalėjančiame pasaulyje, kur technologijos dažnai užgožia žmogiškąjį ryšį, tokie kursai tampa vis svarbesni. Jie primena, kad tarpžmogiškas ryšys, kultūrinė tapatybė ir bendros vertybės yra esminės, siekiant išlaikyti tautinį identitetą ir kalbą. Šis laikas Klaipėdoje buvo ne tik profesinio tobulėjimo galimybė, bet ir puiki proga atkurti ir sustiprinti ryšius su kitomis Lietuvos mokytojomis, kurios taip pat dirba užsienyje. Tokia bendrystė suteikia stiprybės ir motyvacijos toliau skleisti lietuvių kalbos ir kultūros grožį visame pasaulyje.
Esu įsitikinusi, kad šių kursų patirtis bus nepaprastai naudinga mano darbe, o užmegzti kontaktai ir naujos idėjos padės dar geriau atskleisti Lietuvos kultūros ir kalbos turtingumą mano studentams Sakartvele. Dalyvavimas šiuose kursuose buvo ne tik vertinga profesinė patirtis, bet ir asmeninis priminimas apie tai, kaip svarbu išlaikyti stiprų ryšį su savo kultūra bei su žmonėmis, kurie taip pat stengiasi ją puoselėti ir skleisti svetur.