Lituanistinių studijų istorija

Lituanistinėse studijose Klaipėdos universitete 2024 m. dalyvavo net 22 mokytojai. Džiugu, jog kiekvienais metais sulaukiame vis didesnio norinčių dalyvauti mokymuose kandidatų skaičiaus. Pastebėtina ir tai, jog dauguma šių metų dalyvių studijose dalyvavo ne pirmą kartą, o viena jų – net ketvirtą kartą! Tai parodo, jog mokymai tikrai pateisina dalyvaujančiųjų lūkesčius ir yra naudingi jų profesinėms veikloms.

Lituanistinės studijos tradiciškai vyko mišriu būdu, visiems studijų dalyviams buvo sudaryta galimybė prisijungti prie KU virtualios mokymo aplinkos ir jiems patogiu metu peržiūrėti paskaitų įrašus, atlikti įvairias užduotis.

Mokymuose dalyviams paskaitas skaitė 16 lektorių, kurie yra kvalifikuoti savo sričių specialistai: nuo inovatyviausių pradinių klasių mokytojo, geriausio pagrindinio ugdymo mokytojos titulus pelniusių pedagogų, ar ,,Lietuvos mokytojas 2024‘‘ švietimo pagalbos specialistų kategorijos laureatų, mokyklos psichologų, surdopedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių turinčiais bei suaugusiais mokiniais, iki metodinių leidinių, vadovėlių autorių.

Studijų metu organizuotos interaktyvios paskaitos, kuriose mokytojai gilino didaktikos bei ugdymo psichologijos kompetencijas, aptarė teorinius ir praktinius lietuvių kalbos mokymo užduočių rengimo aspektus, mokymo(si) proceso organizavimo principus, edukacines inovacijas alfa kartos vaikų ugdymo(-si) procese, analizavo šiuolaikinio ugdymo aspektus dvikalbiame ugdyme, mokėsi naudotis įvairiomis skaitmeninėmis programėlėmis ir kurti interaktyvias užduotis, įgijo papildomų žinių apie Lietuvos kultūrą, istoriją, tautosaką ir t.t. Taip pat užsiėmimų metu analizuotos mokinių motyvacijos ir paskatinimų temos, bei itin aktualūs tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo santykių kūrimo klausimai.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir kūrybinės dirbtuvės su literatūrologe, lietuvių vaikų literatūros rašytoja, nacionalinio vaikų literatūros konkurso 2024 m. laureate Eugenija Marks, kuri pristatė lietuvių autorių vaikų ir paauglių literatūros apžvalgą bei įtraukius mokymo metodus.

Taip pat studijų metu kūrybinius užsiėmimus vedė Karolina Jurkštaitė – lėlininkė-lėlių teatro režisierė, kurių metu studijų dalyvės, kartu su savo vaikais galėjo praktiškai išbandyti skirtingas lėlių teatro rūšis bei įvertinti jų pritaikomumą pedagoginėje meninėje veikloje.

Praktika parodė, jog paskaitų metu vis pritrūkstama laiko diskusijoms ar gerosios praktikos pasidalinimui, todėl šiais metais į programą buvo įtraukta nauja skiltis – neformalūs pokalbiai. Juos moderuoti buvo pakviesta viena Lituanistinių studijų dalyvių, Irma Šutienė iš Švedijos, o tema pasirinkta itin aktuali – ,,Daugiakalbystė ir gimtosios kalbos svarba mokant įvairaus amžiaus vaikus“. Šie neformalieji pokalbiai (neformalioje aplinkoje – sode) buvo itin naudingi ir užsitęsė net 4 valandas!

Šiais metais kartu su lituanistinių mokyklų mokytojais buvo atvykę 3 dalyviai iš baltistikos centrų, kuriuose jie dėsto lietuvių kalbą ne vaikams, o suaugusiesiems. Bet kadangi galutinis studijų programos variantas visada yra ruošiamas tik tuomet, kai yra žinomas dalyvausiančiųjų sąrašas, buvo atsižvelgta ir į šių kursantų poreikius, bei skirta papildomų paskaitų orientuotų ir į suaugusiųjų mokymo aktualijas.

Taip pat buvo organizuotos ekskursijos ir edukacijos muziejuose. Į kultūrinę programą įtraukti du etnografiniai regionai – Mažoji Lietuva ir Žemaitija, kur buvo mokomasi šių regionų šokių, dainų, žaidimų, vyko net tradicinių patiekalų degustacija. Ekskursijų metu aplankyta Kuršių nerija, Plungė, Telšiai, Ventė, Dreverna, Mingės kaimas ir kt. Organizuotos įvairios edukacinės veiklos: istorinė ekskursija po Oginskių rūmus bei edukacija ,,Rūmų ponų laisvalaikis“; Žemaičių kulinarinio paveldo edukacija Žemaitės memorialiniame muziejuje – Bukantės dvarelyje; sudalyvauta Medvėgalio menų festivalyje bei paukščių žiedavimo edukacijoje Ventės rage.

Įdomi buvo ir edukacinė paskaita ,,Etnopotyriai. Etnomuzikavimo bandymai“ apie lietuvių liaudies instrumentus, kurios metu mokytojos ne tik mokėsi kaip pasigaminti skudučius, bet ir aiškinosi, kaip tam tikrus muzikos instrumentus galima panaudoti mokant lietuvių kalbos. Taip pat sodų rišimo edukacija.

Svarbu paminėti, jog Lituanistinių studijų Klaipėdos universitete išskirtinumas yra tas, jog dalyviai gali dalyvauti su šeimomis. Šiais metais su dalyvėmis atvyko 16 vaikų, kuriems trys KU Vaikystės pedagogikos studijų specialybės praktikantės buvo parengusios edukacinius užsiėmimus gretimoje auditorijoje. Taip lituanistinių studijų dalyvės paskaitų užduotis iškart galėjo išbandyti praktiškai, drauge su savo mažamečiais vaikais, o kai kurių dalyvių šeimos narius integravome į tuo pačiu metu vykusius Lietuvių kalbos ir kultūros kursus.

2023 metais Klaipėdos universiteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro organizuotose Lituanistinėse studijose patirtimi dalinosi ir naujų idėjų sėmėsi net 16 mokytojų iš JAV, Ispanijos, Švedijos, Norvegijos, Sakartvelo, Turkijos, Danijos, Jungtinės karalystės, Nyderlandų ir Lietuvos! Džiugu tai, jog dauguma dalyvių studijose dalyvavo ne pirmą kartą, o viena jų – net trečią kartą. Mokymai vyko mišriu būdu, o visiems studijų dalyviams buvo sudaryta galimybė prisijungti prie KU virtualios mokymo aplinkos ir jiems patogiu metu peržiūrėti paskaitų įrašus, atlikti įvairias užduotis.

Mokymuose dalyviams paskaitas skaitė 13 – nuo inovatyviausių pradinių klasių mokytojo ar geriausio pagrindinio ugdymo mokytojos titulus pelniusių pedagogų, mokyklos psichologų, surdopedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių turinčiais bei suaugusiais mokiniais, iki metodinių leidinių, vadovėlių autorių. Studijų metu organizuotos interaktyvios paskaitos, kuriose mokytojai gilino didaktikos bei ugdymo psichologijos kompetencijas, aptarė teorinius ir praktinius lietuvių kalbos mokymo užduočių rengimo aspektus, mokymo(si) proceso organizavimo principus, edukacines inovacijas alfa kartos vaikų ugdymo(-si) procese, analizavo šiuolaikinio ugdymo aspektus dvikalbiame ugdyme, mokėsi naudotis įvairiomis skaitmeninėmis programėlėmis ir kurti interaktyvias užduotis, įgijo papildomų žinių apie Lietuvos kultūrą, istoriją ir pan.

Pirmąją savaitę kultūrinio ugdymo ypatumus mokytojai aptarė drauge su doc. dr. Aida Norvilienė, o kūrybiškumo idėjų sėmėsi iš doc. Redos Jacynės. Su psichologe Žieda Gyliene mokytojos analizavo tarpkultūrinės ugdymo psichologijos specifiką, o su midfulness mokytoja Anželika Korolenko-Grigaitiene mokėsi meditacijos bei dailės terapijos subtilybių. Šiuolaikinius ugdymo aspektus dvikalbiame ugdyme pristatė lektorė Kristina Sipavičienė, o su Vaiva Juškiene analizuota bežodžių tekstų nauda stiprinant vaikų komunikacinius gebėjimus.

Antrąją Lituanistinių studijų savaitę didelio susidomėjimo sulaukė kūrybinės dirbtuvės su rašytoja Kotryna Zyle, kurių metu autorė aptarė ne tik savo knygas, bet ir pristatė šiuolaikinius vaikų ir jaunimo knygų kūrėjus Lietuvoje bei svarbiausias jų knygas. Taip pat studijų metu kūrybinius užsiėmimus vedė Karolina Jurkštaitė – lėlininkė-lėlių teatro režisierė, kurių metu studijų dalyvės, kartu su savo vaikais galėjo praktiškai išbandyti, kaip panaudojant ,,dėžės teatro“ metodą galima mokyti lietuvių kalbos. Inovatyvių užduočių kūrimo programą ,,Flippity" pristatė ir praktines užduotis kūrė 2023 metais geriausios Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytojos titulą pelniusi lektorė Sigita Koroliovė.

Studijų metu paskaitos vyko kasdien iki pietų (kartais ir ilgiau), o popiet mokytojos dalyvavo kultūrinėje programoje ir ekskursijose. Kadangi šiais metais yra minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis, į kultūrinę programą buvo įtraukta nemažai su šiuo kraštu susijusių edukacinių veiklų: buvo lankomos muziejuose esamos Klaipėdos krašto buities, drabužių ekspozicijos, mokomasi šio regiono šokių, dainų, žaidimų, vyko net tradicinių patiekalų degustacija. Pasiteisino ir edukacinė paskaita apie lietuvių liaudies instrumentus Klaipėdos etninės kultūros centre, kurios metu mokytojos ne tik mokėsi kaip pasigaminti skudučius, bet ir aiškinosi, kaip tam tikrus muzikos instrumentus galima panaudoti mokant lietuvių kalbos. Keliauta ir į Kuršių neriją, Žemaitijoje skanauta tradicinių šio regiono valgių. Drevernoje studijų dalyvės dalyvavo edukacinėje programoje ,,Žuvies kelias". Laivadirbio J. Gižo etnografinėje sodyboje mokytojas pasitiko ,,Žvejytės", su kuriomis suko ratelius, mokėsi šišioniškių – lietuvininkų tarmės žodžių, įvairių žaidimų, skanavo gliumzinį pyragą bei kafiją, o vakarą baigė pasiplaukiojimu ,,Beno" laivu po Kuršių marias! Taip pat dalyvavo iškilmingoje Jūros šventės eisenoje.

Kaip ir pernai, taip ir šįmet dauguma mokytojų atvyko su šeimomis. Vyresnieji vaikai, tai pat kai kurių mokytojų kitataučiai vyrai dalyvavo Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose, o mažieji linksmai leido laiką su nuostabiomis Pedagogikos studijų programos praktikantėmis. Jauniausiai studijų dalyvei Liepai – 8 mėnesiai!

Svarbu paminėti, jog lituanistinių studijų Klaipėdos universitete išskirtinumas buvo tas, jog kaip ir pernai, taip ir šįmet dauguma mokytojų atvyko su šeimomis. Šiais metais su dalyvėmis atvyko 12 vaikų, kuriems dvi KU Vaikystės pedagogikos studijų specialybės praktikantės buvo parengusios edukacinius užsiėmimus gretimoje auditorijoje. Taip lituanistinių studijų dalyvės paskaitų užduotis iškart galėjo išbandyti praktiškai, drauge su savo mažamečiais vaikais, o kai kurių dalyvių kitus šeimos narius integravome į tuo pačiu metu vykusius Lietuvių kalbos ir kultūros kursus.